- klaistyti
- klaistýti, klaĩsto, klaĩstė 1. tr. klastyti, klėsti: Su šluota klaĩsto tik sausus grūdus; plaudami grūdus, nugraibo (nuograibas) J. | Kur martelės gražiai gieda, po svirnelį vaikščiodamos, patalėlius klaistydamos (d.) Čb. Augo girioj serbenta, žaliais lapais klaistyta Srj. Kad mes abu užaugtumėm, žalius lapelius klaistytumėm Kš. Kad išaugs rūtos iš jo krūtinės, klaistys jų kvapą pūsdamas vėjas A1885,179. Kai išėjau [šokt] su kaimo berneliu, tai jis mane in šaleles klaĩstė (d.) dz. 2. refl. driektis, sklaidytis: Ilgi geltoni plaukai klaistosi ant pečių rš. Geltonukai lubinai klaĩstosi [an žemės] Lp. 3. intr. plasnoti (?): Ir atlėkė vieversėlis, aukštai klaistydamas: arkit, sėkit, artojėliai, visi skubydami Lš. \ klaistyti; išklaistyti; nuklaistyti; suklaistyti; užklaistyti
Dictionary of the Lithuanian Language.